- palūkos
- palū́kos sf. pl. (1) DŽ, pãlūkos (1), (3b) Kv, Grg žr. palūkanos: Geras žmogus: paskolijo i palūkų̃ neėmė Krš. Čia ystina pinigų pažyčiotų atskaityta, o šitai pãlūkos guli J. Palūkų̃ gavau J. Už palūkas atbogino cukraus galvą M.Valanč. Nemokės nei skolų skolinykam, nei palūkų S.Dauk. Negali niekur nė nosies iškišti, labiausiai karčemoje: kaip apstos, vienas – palūkų, kitas – šieno, pasėlio Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.